Kas bendra tarp Kauno ir Paryžiaus?

15 tiltų šiandien jungia Kauną, išsidėsčiusį abiejuose Nemuno ir Neries krantuose. Tačiau kadaise tiltas per Nemuną jungė ir dvi valstybes.

Po 1795 m. Lietuvos ir Lenkijos padalijimo, Kauno dalys – Užnemunė ir dabartinis Aleksotas, Panemunė, Freda, atiteko Prūsijos karalystei, o Kaunas – Rusijos imperijai. Taip dabartinis Aleksoto tiltas padalino Kauną dviem šalims. Juokauta, kad tiltas buvo ilgiausias pasaulyje, nes jį pereiti prireikdavo net trylikos dienų. Tačiau tai ne dėl tilto ilgumo, o dėl kalendorių skirtumų: Aleksote galiojo Naujasis Grigaliaus kalendorius, o Kaune – Senasis Julijaus.

Kaip galingiausi Europos miestai Kaunas kūrėsi ant kranto. Jis vadinamas upių miestu. Tačiau dėl upių patyrė ir išbandymų – bene labiausiai iš visų miestų nukentėjo nuo potvynių. Potvynių grėsmę pavyko sustabdyti 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę.

Vis dėlto upės – Kauno turtas ir jo išskirtinumas, formavęs estetinį veidą. Štai Abiejų Tautų Respublikos karalius Henrikas Valua (XVI a.) Kauną vadino Respublikos puošmena. Būtent dėl gamtinių sąlygų – iš abiejų pusių miestą juosiančių upių, Kaunas iki šių dienų yra išlaikęs savo senąją struktūrą.

Nuo seno upės gynė miestą nuo priešų, prie jų kauniečiai dirbo, ilsėjosi, pramogavo, jos teikė ekonominę naudą, vandens keliu miestiečius pasiekdavo pasaulio naujovės.

Kaunas buvo svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės uostas, prekybos tarp Vakarų ir Rytų Europos tarpininkas. Su juo tvirtus ryšius palaikė Hanzos prekybos sąjungos miestai. Upių kelias buvo itin naudingas pirkliams – juo buvo transportuojamos įvairios prekės. Ir šiandien Kaunas turi vandens transporto centro statusą.

Lietuvai tapus Rusijos imperijos dalimi, Kaunas išlaikė svarbaus uosto vaidmenį. Čia nuolat plaukiojo krovininiai laivai, gabenę prekes daugiausia tarp Kauno ir Karaliaučiaus. Netoli Vytauto Didžiojo bažnyčios veikė garlaivių prieplauka, tad to meto miestiečiai dažniau nei dabartiniai kauniečiai miestu grožėjosi nuo upės.

XIX a. valdžios sprendimu išgrįsta Nemuno krantinė. Prieškariu Kaunas vadintas Mažuoju Paryžiumi, o jo pakrantė tapo mėgstama pasivaikščiojimų, susitikimų ir poilsio vieta.