Gynybos tvirtovė ir dovana mylimajai

XIV a. viduryje pastatyta Kauno pilis, aplink kurią plėtėsi gyvenvietė su žemomis trobelėmis, atrodė tarsi šiandieninis dangoraižis. Dabar išlikę tik apie trečdalis buvusios pilies dydžio.

Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pi­li­mis, Kau­no pi­lis pa­si­žy­mė­jo su­dė­tin­gais gy­ny­bi­niais įren­gi­niais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad pilis ir jos gyventojai buvo kietas riešutėlis ją pulti susiruošusiems kryžiuočiams. Štai 1362 m. Vokiečių ordinas pilį apsupęs laikė tris savaites, bet niekaip kauniečių nepalaužė. Gynybą įveikė tik gaisras.

Net puolimą aprašęs ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis pripažino narsią „stabmeldžių“ lietuvių gynybą: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi“. O kovai kryžiuočiai ruošėsi kruopščiai – joje dalyvavo ir kviestiniai riteriai iš Italijos, Vokietijos, Anglijos.

Ant senų pamatų atstatęs pilį Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas joje kūrė kunigaikštystės ateities planus, priiminėjo garbingus svečius, Lietuvos ir Lenkijos politinių reikalų aptarti dažnai čia atvykdavo ir Jogaila.

Vytauto Didžiojo iniciatyva pradėtas formuoti Vakarų Europai būdingas dvaras. Kauno pilyje skambėjo profesionalų atliekama muzika, o muzikantai, grojantys retais instrumentais, buvo siunčiami net į kitas šalis. Čia vertintas menas, lavintasi ir mokytasi kalbų, laikytasi vakarams būdingų riterių luomo normų.

Po Žalgirio mūšio Kauno pilies paskirtis iš gynybinės tapo reprezentacine. Čia buvo įkurta miesto administracija, taip pat veikė ir kalėjimas. Šiandien kalbama, kad pilyje vaidenasi jos kalinių šmėklos.

Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Kaunui suteiktus Magdeburgo teises, aplink pilį augęs miestas suklestėjo. Kaunas tapo prekybos ir amatų centru, pradėjo formuotis atskiras – miestiečių, luomas. Čia dirbo kalviai, odininkai, puodžiai, auksakaliai ir siuvėjai, buvo švenčiamos miesto šventės, kilo bažnyčios ir iki šių dienų išlikę pastatai. Kaunas tapo tikru europiniu miestu ir XVI a. pab.–XVII pr. pasiekė savo klestėjimo ir ekonominio pakilimo laikotarpį.

1549 m. Kauno pilį su visu miestu ir vaizdingomis jo apylinkėmis kaip dovaną savo mylimajai Barborai Radvilaitei įteikė Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Pilis buvo puoselėjama ir puikai prižiūrima.

Tačiau kryžiuočių antpuolis toli gražu nebuvo paskutinis. Per XVII–XVIII a. karus Kauno pilis buvo gerokai apgriauta, vėliau apleista.

Ją atstatyti susirūpinta praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Pradėti tvarkymo darbai – griauti pilies kieme stovėję privatūs pastatai, kuoptos griuvenos. Vėliau po truputį vykdyti restauravimo darbai, archeologiniai tyrimai, kuriuos vėl sustabdė Antrasis pasaulinis karas.